Naujienos

Š. m. balandžio 27 d. „Lietuvių namuose“ Seinuose naujoji LR konsulato Seinuose vadovė Ministrė patarėja Vida Bagdonavičienė susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais, lietuviškų organizacijų, švietimo ir kultūros centrų vadovais. Vida Bagdonavičienė kreipdamasi į susirinkusius pažymėjo, kad sunku pasakyti ir įvertinti ar dar yra kita tokia vieta pasaulyje, kurioje tarsi širdis pulsuoja gyva istorija. „Čia dirbant reikia daug jausmo ir didelio praeities išmanymo“ - kalbėjo konsulato vadovė. Dalindamasi mintimis apie šio krašto specifiką pabrėžė, kad pasienio teritorija nėra dykvietė, o labiau, įvairių tautybių, kalbų persipynimo vieta. Todėl tokiame regione nuolat vyksta giluminiai procesai, plečiasi ir traukiasi ne tik žodyno, bet taip pat savęs suvokimo ribos. Visa tai nulemia, kad lietuviškumas Seinuose nėra toks pat kaip Šiauliuose ar Rokiškyje. „(...) Bet ir lenkiškumas čia nėra toks pat kaip Varšuvoje. Čia tapatybė reiškia daug daugiau. Ji yra skiriamasis ženklas. O kokios įmanomos jungtys“ – retoriškai klausė? V. Bagdonavičienė užsiminė ir apie naujus pavojus. Jos teigimu, lietuviai nebuvo gerai pasiruošę tokiems iššūkiams kaip „globalizacija ir virtualizacija“.  „(...) Tuštėja Seinai, Punskas, taip kaip tuštėja Alytaus, Marijampolė ar Žemaitijos miesteliai. Mūsų ribos traukiasi, o gal plečiasi? Kokios yra lietuvių pasaulio ribos ir kas jas nustato?“ –svarstė diplomatė. Susitikime dalyvavo taip pat pasaulio lietuvių istorijos žinovas ir tyrinėtojas prof. Egidijus Aleksandravičius. Jis dalijosi naujausiais savo tyrinėjimų rezultatais, kurie surašyti naujai išleistoje knygoje „Lietuvių pasaulio istorija“. Jo manymu, lietuvių savęs suvokimas labai pasikeitė per okupacijos laiką, ypač pasaulio lietuvių ribos įsivaizdavimas. Kaip pavyzdį pateikė Šapokos parašytą istorijos vadovėlį, kuriame pasaulio lietuviams buvo skirta labai daug dėmesio. Tas vadovėlis ugdė tautos vaizduotę, išvažiavusius lietuvius laikė herojais, kadangi Šapokos kartai tie lietuviai buvo svarbūs. Šiandien Lietuva prarado 17 proc. lietuvių, o vadovėliuose diasporinės istorijos pasakojimų išvis nerasime. „(...) Tai kas nutiko, kad tie žmonės išvažiavo iš šitos žemės ir jie yra išvaryti iš istorinio pasakojimo? Ar jų nėra, jų nebeliko?“- retoriškai klausė profesorius. Susitikimą paįvairino šaunus Punsko Kovo 11-osios lietuvių moksleivių ansamblis, kuris padainavo ir pagrojo daug žinomų pasaulio lietuviams kūrinių.         

Š. m. balandžio 27 d. „Lietuvių namuose“ Seinuose naujoji LR konsulato Seinuose vadovė Ministrė patarėja Vida Bagdonavičienė susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais, lietuviškų organizacijų, švietimo ir kultūros centrų vadovais.

Vida Bagdonavičienė kreipdamasi į susirinkusius pažymėjo, kad sunku pasakyti ir įvertinti ar dar yra kita tokia vieta pasaulyje, kurioje tarsi širdis pulsuoja gyva istorija. „Čia dirbant reikia daug jausmo ir didelio praeities išmanymo“ - kalbėjo konsulato vadovė.

Dalindamasi mintimis apie šio krašto specifiką pabrėžė, kad pasienio teritorija nėra dykvietė, o labiau, įvairių tautybių, kalbų persipynimo vieta. Todėl tokiame regione nuolat vyksta giluminiai procesai, plečiasi ir traukiasi ne tik žodyno, bet taip pat savęs suvokimo ribos. Visa tai nulemia, kad lietuviškumas Seinuose nėra toks pat kaip Šiauliuose ar Rokiškyje. „(...) Bet ir lenkiškumas čia nėra toks pat kaip Varšuvoje. Čia tapatybė reiškia daug daugiau. Ji yra skiriamasis ženklas. O kokios įmanomos jungtys“ – retoriškai klausė?

V. Bagdonavičienė užsiminė ir apie naujus pavojus. Jos teigimu, lietuviai nebuvo gerai pasiruošę tokiems iššūkiams kaip „globalizacija ir virtualizacija“.  „(...) Tuštėja Seinai, Punskas, taip kaip tuštėja Alytaus, Marijampolė ar Žemaitijos miesteliai. Mūsų ribos traukiasi, o gal plečiasi? Kokios yra lietuvių pasaulio ribos ir kas jas nustato?“ –svarstė diplomatė.

Susitikime dalyvavo taip pat pasaulio lietuvių istorijos žinovas ir tyrinėtojas prof. Egidijus Aleksandravičius. Jis dalijosi naujausiais savo tyrinėjimų rezultatais, kurie surašyti naujai išleistoje knygoje „Lietuvių pasaulio istorija“.

Jo manymu, lietuvių savęs suvokimas labai pasikeitė per okupacijos laiką, ypač pasaulio lietuvių ribos įsivaizdavimas. Kaip pavyzdį pateikė Šapokos parašytą istorijos vadovėlį, kuriame pasaulio lietuviams buvo skirta labai daug dėmesio. Tas vadovėlis ugdė tautos vaizduotę, išvažiavusius lietuvius laikė herojais, kadangi Šapokos kartai tie lietuviai buvo svarbūs. Šiandien Lietuva prarado 17 proc. lietuvių, o vadovėliuose diasporinės istorijos pasakojimų išvis nerasime. „(...) Tai kas nutiko, kad tie žmonės išvažiavo iš šitos žemės ir jie yra išvaryti iš istorinio pasakojimo? Ar jų nėra, jų nebeliko?“- retoriškai klausė profesorius.

Susitikimą paįvairino šaunus Punsko Kovo 11-osios lietuvių moksleivių ansamblis, kuris padainavo ir pagrojo daug žinomų pasaulio lietuviams kūrinių.