Naujienos

Gerbiami svečiai, mieli tautiečiai, ponios ir ponai,

XIX a.pabaigoje, XX amžiaus pradžioje visoje Europoje stiprėjo nacionaliniai judėjimai. Prasidėjęs I-asis pasaulinis karas davė pradžią visai eilei "nepriklausomybės karų". Dauguma Europos tautų siekė išsivaduoti iš imperijų jungo ir sukurti tautines valstybes. Tokia galimybė atsirado ir lietuviams, baigiantis I-jam Pasauliniam karui ir  griūvant Vokietijos ir Rusijos imperijoms.

1918 metų vasario 16 diena, dar prieš metus Vilniuje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba, pasirašė nutarimą-Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Jame buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje.

Šis Vasario 16-osios aktas skelbė, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Lietuvių tautos pastangos, skirtingai nuo kitų tautų kovų, nebuvo nukreiptos į naujos Lietuvos valstybės sukūrimą; jomis buvo siekiama atkurti jau prieš tai daug amžių gyvavusią Lietuvos valstybę, valstybę, turėjusią aiškiai apibrėžtą teisę ir statusą.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo paskelbtas dar nepasibaigus Pirmajam pasauliniam karui,  labai sudėtingomis vidaus ir išorės sąlygomis. Nepriklausomos valstybės atkūrimą  trukdė vokiečių okupacija, bolševikų kėslai vėl prijungti Lietuvą jau prie Tarybinės Rusijos, kovos dėl Vilniaus bei  Klaipėdos kraštų. Kovos dėl nepriklausomybės buvo aplaistytos daugybės Lietuvos savanorių krauju.

Tik 22 metus trukusį tarpukario nepriklausomybės etapą nutraukė II pasaulinis karas, sovietinė invazija ir okupacija. 1990 metų kovo 11 aktas vėl gražino Lietuvą į nepriklausomų, demokratinių Europos valstybių gretas. Greitai buvo įveikti ekonomikos transformaciniai  sunkumai, buvo įgyvendinti pagrindinai strateginiai tikslai. Tapome NATO aljanso  ir ES pilnateisiais nariais. Lietuva ekonominio augimo tempais stebino kitas šalis.

Esame atviros laisvosios rinkos šalimi. Todėl dabartinis ekonomikos augimo sulėtėjimas Lietuvoje  tai ne tik mūsų problema. Tai nuosmukis, kuris yra susijęs su vienu iš didžiausiu viso pasaulio ekonominiu nuosmukiu. Šis nuosmukis šiandiena yra  viso pasaulio valstybių viena iš didžiausių makroekonominių problemų.

 Tačiau ekonominės krizės, pasikartojančios maždaug kas 14-15 metų turi ir teigiamų aspektų. Per krizes atsiranda daugybė naujų verslo nišų, įmonės skatinamos atidžiau išanalizuoti praeities veiksmus, sparčiau generuojamos ir įgyvendinamos naujos veiklos koncepcijos. Per krizes išlieka tik stipriausieji. Tai leidžia apsivaliusiai ekonomikai vėl sparčiai žengti pirmyn.

Ekonominis nuosmukis tai taip pat iššūkis ir šiam pasienio regionui.  Tai labai gera proga paspartinti būtinų reformų įgyvendinimą, surasti pačius geriausius plėtros kelius, įgyvendinti naujas idėjas. Seinijai ir Lietuvos pasienio savivaldybėms puikią progą plėtrai suteikia galimybė aktyviau bendradarbiaujant iki 2013 metų įsisavinti dideles ES  bendradarbiavimo per sieną projektams  skirtas lėšas. Kitą kartą tokios progos gali ir nebebūti.

Šis kraštas istoriniu ir kultūriniu požiūriu yra unikalus. Jo tapatybė nesusikūrė po II pasaulinio karo bet formavosi šimtmečiais. Reikia neužmiršti, kad istorinė Seinų apskritis, tai ne tik teritorija esanti Lenkijoje, tai dalis ir dabartinės Alytaus apskrities. Seinų ir Alytaus apskritys, Lazdijų ir Seinų miestai, kitos atskiros savivaldybės.

Tai unikali situacija, kurios pagrindu šiandien galima identifikuoti daug bendradarbiavimo taškų: istorijos ir kultūros paveldo objektų renovacija,  apsauga ir įamžinimas, bendros ekonominės ir kultūrinės erdvės kūrimas (geresnis gyventojų apie organizuojamus renginius informuotumas), poilsio ir turizmo infrastruktūros gerinimas ir plėtra (dviračių takai, poilsiavietės, hipodromai, šventės), bendri aplinkosauginiai projektai. Iš jų paminėsiu tik vieną, kuris gali būti greit pradėtas įgyvendinti. Tai Seinos ir Juodosios Ančios upių taršos sumažinimas, pagilinimas, dugno valymas. Juk sumažinus šių upių taršą sumažėtų ir Nemuno baseino tarša, o per Seinus, upe galėtų plaukti baidarininkai, daugėtų turistų. Manau, jog šiandieną apskričių ir savivaldybių atstovai, dalyvaujantys šioje šventėje, ras apie ką pasikalbėti. O ypač esant dėkingai situacijai-dalyvaujant šiuose regionuose išrinktiems seimų nariams, atvykusiems į mūsų šventę.

Šias metais Lietuva minės 1000-ąsias Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines, o Vilnius tapo Europos kultūros sostinė.  Tai labai svarbūs mūsų istorijai įvykiai.  Nežiūrint ekonominių sunkumų, bus organizuojama daug kultūrinių renginių ir ne tik Lietuvoje. Todėl kviečiu šiemet kuo daugiau laiko praleisti Lietuvoje, o būnant Lietuvoje raginti visus atvykti į šį nuostabų Seinų kraštą. Jis turistams iš Lietuvos dar neatrastas, ypač Seinų miestas su savo didinga praeitimi. Bet aš tikiu, kad šiais metais bendromis jėgomis tai pakeisime ir galėsime džiaugtis, kad atradome dar vieną bendradarbiavimo plotmę. 

Dėkoju už dėmesį.